Finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalga

2017 m. sausio mėn. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba), paskelbė savo atliktą 100 įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimą (toliau – FA kokybės tyrimas), kuriame įvertino, ar įmonės rengdamos finansines ataskaitas laikosi finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų.

Finansines ataskaitas, pasirašius sutartį su valstybės įmone Registrų centru, buvo prašoma atrinkti pagal tokius atrankos kriterijus:

  • 60-ies įmonių nesutrumpintas finansines ataskaitas pagal rinkinius FS0502, FS0503, FS0314;

  • 20-ies valstybės ir savivaldybės įmonių pagal rinkinius FS0606, FS0607, FS0415;

  • 20-ies įmonių sutrumpintas finansines ataskaitas pagal rinkinį FS0301.

Pagal šiuos Tarnybos kriterijus FA kokybės tyrimui buvo atrinktos ir tyrimo metu vertintos:

  • 1 akcinė bendrovė ir 71 uždaroji akcinė bendrovė rengusi pilną finansinių ataskaitų rinkinį;

  • 20 uždarųjų akcinių bendrovių rengusių sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinį;

  • 1 valstybės ir 3 savivaldybės įmonės rengusios valstybės ir savivaldybės įmonėms skirtą finansinių ataskaitų rinkinį;

  • 4 uždarosios akcinės bendrovės rengusios pilną finansinių ataskaitų rinkinį, kurių apskaita buvo vedama pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau – TFAS).

FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ ANALIZĖ

Įmonių Finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 22 straipsnio Finansinių ataskaitų sudėtis ir 24 straipsnio Sutrumpintos finansinės ataskaitos nuostatų dėl finansinių ataskaitų rinkinio pasirinkimo FA kokybės tyrimo metu buvo gauti tokie tikrintų įmonių analizės rezultatai:

 

20 sutrumpinti FA rinkiniai, iš kurių:

  • 15 galėjo būti rengti;

  • 3 neturėjo teisės rengti;

  • 2 įvertinimui trūksta duomenų.

72 pilni FA rinkiniai, iš kurių:

  • 62 privalėjo rengti;

  • 5 nepasinaudojo galimybe rengti sutrumpintų FA;

  • 5 įvertinimui trūksta duomenų.

4 valstybės ir savivaldybės įmonių FA rinkiniai

4 FA rinkiniai nevertinti (apskaita pagal TFAS)

Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

 

LR ĮFAĮ 19 STR. FINANSINIŲ ATASKAITŲ, METINIO PRANEŠIMO PASIRAŠYMAS IR TVIRTINIMAS 1 DALIES REIKALAVIMŲ DĖL FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASIRAŠYMO ANALIZĖ

FA kokybės tyrimo metu buvo įvertinti 96 įmonių parengti aiškinamieji raštai. Kadangi Juridinių asmenų registro elektroninių paslaugų sistemos elektroniniame rinkinyje finansinės ataskaitos, išskyrus aiškinamasis raštas, pildomos interaktyviai, vertinimas buvo atliktas pagal įmonių pridėtą aiškinamąjį raštą. Finansinių ataskaitų reikalavimų dėl pasirašymo (pagal LR ĮFAĮ 19 str. 1 d.) gautos analizės rezultatai buvo tokie:

1 pav. Aiškinamojo rašto pasirašymo analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktos analizės rezultatus 1 pav. galima matyti, kaip aiškinamieji raštai atitinka ĮFAĮ 19 str. 1 dalies reikalavimus pagal įmonės vadovų pasirašymą: iš 96 įvertintų įmonių, 40 įmonių (42 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti su parašu, pareigomis, vardu ir pavarde; 46 įmonių (48 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti nurodžius tik pareigas, vardą ir pavardę; 10 įmonių (10 proc.) aiškinamuosiuose raštuose nebuvo nurodyta nieko.

2 pav. Aiškinamojo rašto pasirašymo analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktos analizės rezultatus 2 pav. galima matyti, kaip aiškinamieji raštai atitinka ĮFAĮ 19 str. 1 dalies reikalavimus pagal įmonės vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kitų asmenų, galinčių tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pasirašymą: iš 96 įvertintų įmonių, 28 įmonių (29 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti su parašu, pareigomis, vardu ir pavarde; 25 įmonių (26 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti nurodant tik pareigas, vardą ir pavardę; 1 įmonės (1 proc.) aiškinamajame rašte buvo nurodyta tik vardas ir pavardė; 42 įmonių (44 proc.) aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta nieko.

Taigi, padaryta išvada, kad 29 proc. (28 iš 96 įmonių) aiškinamųjų raštų tenkino ĮFAĮ 19 str. 1 d. nuostatas. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta du LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. pažeidimo atvejai, kai įmonės apskaitą tvarkė vadovai.

LR ĮFAĮ 20 STR. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS REIKALAVIMO LAIKYMOSI ANALIZĖ

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš 96 įmonių net 60 atitiko ĮFAĮ 20 str. nurodytus įmonių kriterijus dėl finansinių ataskaitų audito reikalavimo ir jose turėjo būti atliktas FA auditas. Gautos analizės rezultatai buvo tokie:

3 pav. Finansinių ataskaitų audito įmonių atrinkimas
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

4 pav. Finansinių ataskaitų auditas nuostatų laikymosi analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktos analizės rezultatus 3 pav. matyti, kad 60 iš 96 įmonių (63 proc.) turėjo atlikti auditą. Toliau, pagal 4 pav. matoma, kad iš tų 60 įmonių, kurios turėjo atlikti auditą, net 58 įmonėse (97 proc.) auditas atliktas nebuvo arba Juridinių asmenų registre nebuvo pateikta auditoriaus išvada; ir tik 2 įmonėse (3 proc.) buvo atliktas auditas ir pateiktos auditoriaus išvados.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ ĮVERTINIMAS PAGAL APSKAITOS TVARKYMO BŪDĄ

Atrinktoms 96-ioms įmonėms taip pat buvo atlikta analizė pagal apskaitos tvarkymo būdą (5 pav):

5 pav. Apskaitos tvarkymo būdo analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Tyrimo metu nustatyta, kad iš 96 įmonių, 2-se įmonėse (2 proc.) apskaita buvo tvarkoma įmonės vadovų (pažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d.); 1-je įmonėje (1 proc.) apskaita buvo tvarkoma savarankiškai paslaugas teikiančio asmens; 4-ios įmonės (4 proc.) nevertintinos (apskaita pagal TFAS); 21-oje įmonėje (21 proc.) apskaita buvo tvarkoma apskaitos paslaugas teikiančių įmonių; 72 įmonėse (72 proc.) apskaita buvo tvarkoma vyr. buhalterio.

FA kokybės tyrimo metu taip pat buvo siekiama sužinoti, ar skiriasi FA kokybė, kai apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia įmonės vyr. buhalteris (buhalteris) ir pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

6 pav. Visų finansinių ataskaitų kokybės analizė pagal apskaitos tvarkymo būdą
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktą tyrimą buvo nustatyta, kad įmonių, kuriose apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, bendras finansinių ataskaitų kokybės vidurkis yra 60 proc, įmonių vyr. buhalterių rengiamų ataskaitų – 50 proc., įmonės vadovų – 40 proc. (6 pav.).

Atliktą tyrimą galite rasti čia

 

UAB „Docinta“ Rinkodaros specialistė Edita Vitunskaitė
2017 m. kovo mėn.
 
Išmanus buhalteris – verslo svajonė

Link kur eina buhalterio profesija, nors ir spaudoje yra pasirodę, kad buhalterio profesija tampa nykstančia profesija? Kaip Jūs įsivaizduojate išmanų buhalterį?

Taip kažkada atrodė buhalterio darbo vieta. Taip atrodanti profesija angliškai vadinasi labiau ne „accountant“ - apskaitininkas, bet „bookkeeper“ - buhalteris. Išvertus, ką „bookkeeper’is“ veikia, tai yra žmogus, kuris kaupia finansinės veiklos ar verslo įrašus, dokumentus. Pagal veiklą, tai yra apskaitos proceso dalis – apskaita prasideda prieš įrašų kaupimą ir tęsiasi po įrašų surinkimo. >> Plačiau galite pažiūrėti <<

Maždaug prieš 60-70 metų, kai atsirado pirmos spausdinimo mašinos ir nebereikėjo rašyti rankomis, taip atrodė apskaita.

Ne taip ir seniai – maždaug prieš 25-erius metus, apskaita atrodė ir taip – įmonės turėdavo po 10 buhalterių ir kiekvienas dirbdavo savo srityje.

Taip atrodo buhalteris šiandien.

O tai turėtų būti ateities buhalteris – pas kurį visi dokumentai yra elektroninėje sistemoje ir jam popierinių dokumentų nebereikia.

 

 

Apie garsius buhalterius

Luca Pacioli. Šis žmogus ypatingas tuo, kad XV a. parašė knygą, kurios skyriuje apie apskaitą pirmą kartą, truputėlį kitais pavadinimais, bet įvardino, kaip turėtų atrodyti apskaita. Jis paminėjo, kad reikia naudoti bendrąjį žurnalą, žurnalus, kur būtų detalizuojamos skolos, atsargos, bei didžiąją knygą. Didžiosios knygos pavadinimas nepatiko iki šiandien, taigi būtent nuo XV a. trys apskaitos vedimo formos liko tokios pačios.

William Welch Deloitte. Šio žmogaus pavardė greičiausiai yra girdėta. Kodėl? Dėl to, kad tai yra viena garsiausių įmonių pasaulyje - „Deloitte“. „Deloitte“ įmonė yra įsteigta XIX a. ir iki šiandien veikia daugiau nei 150 valstybių. Lietuvoje jos filialas taip pat yra įsteigtas. Ši įmonė patenka į 2014 m. didžiausių įmonių ketvertuką. Skirtingai nuo žemyno, jos užimama vieta gali būti skirtinga ir varijuoti, bet iš esmės didžiosios ji patenka tarp didžiausių įmonių. Visa įmonės istorija seka per įvairius ekonominius, pasaulinius įvykius. Socialinėse platformose yra sukurtas vaizdo įrašas, kuriame pristatoma, kaip ilgai gyvuoja ši įmonė. Verčiant metus atgal, nuo šiandienos iki įmonės įsisteigimo dienos, ji atsirado anksčiau negu pirmasis iPhone telefonas, Facebook platforma; anksčiau nei vyko Berlyno sienos griuvimas, netgi prieš tai, kai žmogus 1969 m. nuvyko į mėnulį ar atsirado pirmasis spalvotas televizorius ir begales kitų pasaulinių įvykių. >> Vaizdo įrašas <<. Neįtikėtina yra ir tai, kad viskas prasidėjo nuo vieno žmogaus, tačiau šiandien tai yra viena didžiausių įmonių pasaulyje.

Phil Knight. Apart to, kad šis žmogus yra vienas turtingiausių pasaulyje, tai taip pat yra atestuotas buhalteris ir, žinoma, Nike įkūrėjas. Jo garsiausioje autobiografinėje knygoje, pavadintoje „Shoe dog“ - būtent apie visa tai, kaip būnant buhalteriu kilo mintis įsteigti Nike įmonę.

 

 

 

Kokia buhalterio nauda?

Visų pirma, tai yra užtikrintos darbo galimybės. Apskaita teikia 60-80 proc. informacijos apie įmonės veiklą. Tai vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių verslininkams, priimant sprendimus dėl verslo plėtros: tai užtikrina darbo vietų išsaugojimą darbuotojams bei naujų darbo vietų sukūrimą – naujas įsidarbinimo galimybės.

Išmanus buhalteris užtikriną kokybišką apskaitą, bei tinkamą mokesčių sumokėjimą. Mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, kuris užtikrina infrastruktūros ir gerbūvio kūrimą Lietuvoje, šalies gyventojams nemokamą mokslą bei socialines garantijas – nemokamas gydymas, pašalpos, pensijos.

Aptarėme, kokią buhalteris visiems suteikia naudą, pabandėme apžvelgti globaliai. Iš esmės, lyg ir buhalteris netiesiogiai užtikrina, kad žmonės turėtų darbo vietas. Kodėl?

Neretai nuo buhalterio priklauso, kaip įmonei seksis vystyti veiklą. Nuo to, kaip buhalteris informuoja vadovą, iki vadovo priimamų sprendimų. Pavyzdžiui, vadovas galvoja, kad jis labai pelningai dirba, ir planuoja investicijas, o, pasirodo, nieko nėra pelninga.

Taip pat dažnai sakoma, kad buhalteris dirba ne įmonei, bet mokesčiams. Vadinasi, nuo buhalterio netiesiogiai, bet priklauso kiek mūsų biudžetas surenka mokesčių ir kiek vėliau galima paskirstyti tų lėšų reikmėms. Pavyzdžiui, valstybės biudžetas skirstomas į įvairias sritis, pagrindinės jų – socialinė apsauga, sveikata ir, nemaža dalis – švietimui. Iš švietimo (15% viso biudžeto) pusė skiriama viduriniam išsilavinimui. Vėliau, aukštosioms mokykloms, darželiams ir t. t. Taigi, netiesiogiai nuo buhalterio priklauso, kad galime ir mokytis :)

O dabar – kokia yra mūsų ateitis?

Išmanus buhalteris turi 6 pagrindines asmenines savybes – sąžiningumas, objektyvumas, profesinė kompetencija, reikiamas atidumas, konfidencialumas, profesionalus elgesys. Tačiau to negana – išmanus buhalteris turi turėti atitinkamų žinių bei įgūdžių šiose srityse: apskaita, mokesčiai, teisė, informacinės technologijos.

Jeigu dirbi buhalteriu mažoje įmonėje ir esi tik tu ir direktorius, vadinasi neretai tenka dirbi 9 darbus.

Didžiojoje Britanijoje dviejų monitorių buhalteriui neužtenka, reikia daugiau. Lietuvoje jau yra įmonių, kurios norėdamos dirbti ne popieriniu būdu, turi kelis monitorius. Du monitoriai turėtų tarnauti tam, kad galėtume įsijungti kelis skirtingus vaizdus ir tarpusavyje žiūrėti sąsajas ar ryšius. Kvepia programavimu, tiesa? :)

Ne paslaptis, kad artėjame link to, kad dėka kuriamų technologijų popierinių dokumentų beveik neliks. Sudėsime dokumentus į aparatą, programa juos nuskenuos ir dokumentai atsiras apskaitos programoje. Pasaulyje tokia programinė įranga jau yra, bet prototipas kol kas daugiau vadybiniame lygmenyje – įdėjus ir nuskenavus dokumentą, kur reikia sukrenta rekvizitai. Pagrindinė programinė problema, galbūt, yra ta, kad reikalinga daug skirtingų parametrų – kiekvienas tiekėjas skirtingai išrašo sąskaitą, skirtingų tiekėjų tas pats produktas turi nevienodą kodą ir tuomet, kaip programai tai atpažinti, kad nusipirko būtent tą prekę, ir pan. Tačiau pasižiūrėjus į užsienyje vykdomą apskaitą, ji yra žymiai paprastesnė. Vis dėlto, galbūt kažkas pas mus galėtų būti pritaikoma individualiai veiklai – kur nereikia sandėlio ar pan. >> Štai kaip atrodo tokia įranga <<

Taigi – tokia yra mūsų ateitis.

 

UAB „Docinta“ Rinkodaros specialistė Edita Vitunskaitė
2017 m. vasario mėn.

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 5 iš 20

Dėmesio!

SU MŪSŲ NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA:

- gaukite informaciją apie aktualias mokesčių naujienas;

- pasinaudokite specialiais mūsų pasiūlymais;

- dalyvaukite žaidimuose ir laimėkite prizus!

Užsisakyti / atsisakyti naujienlaiškio prenumeratą


Dienos klausimas

Kaip sužinojote apie UAB „Docinta“?
 
Prisijunk prie mūsų